- šliupti
- šliùpti, šlium̃pa, -o 1. intr. KŽ eiti girtyn, kaušti: Šliuptè apšliupo, t. y. apsigėrė J. 2. žr. šliupinti 1. ║ Kad tu šliùptumi teip kaip ans, neįeitumi pro duris Skd. 3. intr. slysti, kristi: Tas ištiža, nu skūngalio bešliupdamas, ir muni apvertė Žv. \ šliupti; apšliupti; nušliupti; prišliupti; sušliupti
Dictionary of the Lithuanian Language.